Benedikto XVI kelionë á Austrijà
 
 (KAP, KAI) Rugsëjo 7–9 d. vykusios Benedikto XVI kelionës á Austrijà pagrindinis tikslas buvo dalyvauti Marijos „tautø ðventovës“ Mariacelëje (Mariazell) 850 metø jubiliejaus minëjime. Popieþiaus piligriminës kelionës ðûkis – „Þvelgti á Kristø“. Kelionës metu Šventasis Tëvas kvietë Europà gerbti krikðèioniðkàsias vertybes kaip esminá savo tapatybës laidà. Benediktas XVI savo kalbose analizavo dabartinës Vakarø Europos krizës prieþastis, apibendrindamas jas kaip nutolimà nuo tiesos kriterijaus. Popieþiaus kelionës Austrijoje metu skambëjo raginimai atnaujinti gyvenimà ir tikëjimà. Atnaujinimo uþduotis patikëta ypaè dvasininkams ir pasirinkusiems paðvæstàjá gyvenimà: popieþius ragino juos prieðintis ávairioms neteisingumo apraiðkoms. Jis kritikavo vartotojiðkumà ir skatino ieðkoti krikðèioniðkosios meilës prasmës. Šventasis Tëvas taip pat siekë naujai parodyti kunigo misijos prasmæ, primindamas, kad ðiandienos þmogui labiausiai reikia „vilties liudijimo“. Popieþius ragino europieèius ðvæsti sekmadiená ir pavadino tai „dvasinës darnos iðlaikymo sàlyga“.

Tai buvo septintoji uþsienio kelionë per Benedikto XVI pontifikatà. Visas tris vizito dienas beveik nepaliaujamai lijo lietus. Nepaisant nepalankaus oro susitikimuose su popieþiumi dalyvavo daugiau piligrimø negu tikëtasi: Mariacelëje á susitikimà atëjo 33 tûkst. maldininkø, o á Miðias Šv. Stepono katedroje Vienoje susirinko 20 tûkst. tikinèiøjø. Ið viso kelionës susitikimuose dalyvavo daugiau kaip 110 tûkst. þmoniø. Benediktà XVI kelionëje lydëjo palyginti nedidelë 26 asmenø palyda.

„Jauèiuosi kaip namie“

Lëktuvui nusileidus Vienos oro uoste dël smarkaus lietaus popieþiaus sutikimo ceremonija vyko oro uosto salëje. Sveikinimo kalboje Benediktas XVI prisipaþino, kad jauèiasi „kaip namie“: „Ši kultûrinë erdvë Europos centre pranoksta visas sienas ir vienija ávairias visø mûsø kontinento daliø iniciatyvas. Šios ðalies kultûra þymiu mastu paþenklinta Jëzaus Kristaus þodþiu ir Baþnyèios veikimu“, – kalbëjo popieþius. Prezidentas Heinzas Fischeris sveikinimo kalboje priminë daugeriopus Benedikto XVI ryðius su Austrija. Jis sakë, kad svarbiausias ðalies politikos tikslas yra iðlaikyti taikà tarp tautø ir þmoniø.

Sveikindamas Vienos gyventojus Am Hof aikðtëje, kurios viduryje stovi paminklas Marijai Mariensäule, Benediktas XVI kalbëjo apie Dievo Motinos vaidmená Austrijos istorijoje ir jos reikðmæ kiekvieno kataliko gyvenime. Dël lietaus sukeltø techniniø problemø popieþius pro mikrofonà pasakë tik dalá savo kalbos. Popieþiaus kelionës liturginëje inauguracijoje entuziastingai dalyvavo apie 10 tûkst. tikinèiøjø, tarp jø daug katalikiðkøjø mokyklø moksleiviø, taip pat Vienoje gyvenanèiø tautiniø bendruomeniø atstovø. Belaukiant susitikimo þmonëms teko kelias valandas praleisti pliaupiant lietui. Am Hof baþnyèioje Šventasis Tëvas pagarbino Švenèiausiàjá Sakramentà, drauge su visais tikinèiaisiais „þvelgdamas á Kristø“. Šioje kroatø katalikø reikmëms tarnaujanèioje baþnyèioje liturgija atspindëjo Vienoje gyvenanèias kitakalbes katalikø bendruomenes.

Austrijos vyskupø konferencijos pirmininkas Vienos arkivyskupas kardinolas Christophas Schönbornas sveikindamas popieþiø pabrëþë, kad Austrijos sostinëje gyvena apie 200 tûkst. svetimðaliø katalikø, kurie „Vienoje sudaro pasaulinæ Baþnyèià“. Kardinolas praðë Šventojo Tëvo sustiprinimo: „Baþnyèia Austrijoje iðgyveno skausmingus ir kanèiø kupinus laikus. Mums gresia pavojus prarasti ryþtà, rezignuoti ar net prarasti viltá. Šventasis Tëve, sustiprink mûsø tikëjimà! Nukreipk mûsø þvilgsná á Kristø! Jis yra mûsø pasitikëjimas ir mûsø viltis!” Sveikinimo þodyje kardinolas Schönbornas taip pat priminë þydiðkàsias krikðèionybës ðaknis, ávesdindamas á holokausto aukø pagerbimo ceremonijà netoli esanèioje Judenplatz aikðtëje.

Kitu sustojimu Benediktas XVI pagerbë naciø reþimo nuþudytøjø Austrijos þydø atminimà. Drauge su vyriausiuoju Vienos rabinu P. Eisenbergu popieþius sustojo prie holokausto aukø paminklo Judenplatz – Þydø aikðtëje. Be paliovos pilant lietui, popieþius valandëlæ tyliai meldësi. Tuo metu vyriausias rabinas su iðkilmingumà pabrëþianèia balta kipa kalbëjo kadiðà – judëjø maldà uþ mirusiuosius. Prieð tai Vienos vyriausiasis rabinas, cituodamas Koheleto knygà, kalbëjo tûkstanèiams Am Hof aikðtëje susibûrusiø jaunuoliø, kad popieþius savo atvykimu „iðrauna praeityje pasëtà blogá“.

Þinia Europai

Vienos Hofburgo rûmuose Benediktas XVI susitiko su diplomatiniu korpusu ir vieðuomenës atstovais. Popieþius ragino, kad Europa neatmestø savo krikðèioniðkøjø ðaknø. Pasak Benedikto XVI, krikðèioniðkosios ðaknys yra „civilizacijos raugas“ kelyje á treèiàjá tûkstantmetá. Popieþius savo kalboje sakë: „Bendri Europos namai bus gera vieta gyventi tik tuomet, jei bus pastatyti ant tvirto bendrø vertybiø kultûrinio ir moralinio pamato, kurá perdavë Europos istorija bei tradicija. “ Kalbëdamas apie Austrijos vaidmená Europos integracijos procese popieþius priminë, kad Mariacelës ðventovë yra drauge Vidurio Europos tautø susitikimo vieta. Anot Benedikto XVI, krikðèioniðkasis tikëjimas giliai paþenklino ðios ðalies ir jos gyventojø bûdà. „Austrija be gyvos krikðèionybës nebûtø Austrija“, – sakë popieþius. Šventasis Tëvas ypaè teigiamai vertino tomis dienomis Rumunijoje, Sibiu, vykstantá 3-iàjá Europos ekumeniná susirinkimà.

Kalbëdamas apie „Europos gyvensenos modelá“, apimantá veiksmingà ekonomikà ir socialiná teisingumà, popieþius taip pat priminë traumines totalitarizmo bei diktatûros patirtis, taip pat deðimtmeèius trukusá kontinento sudalijimà. „Deðimtmeèius skausmingai skirstæs Europà sudalijimas politinëje sferoje ið tikrøjø áveiktas, bet þmoniø galvose ir ðirdyse dar toli iki vienybës“, – sakë Benediktas XVI. Popieþius kalbëjo apie bûtinybæ reguliuoti globalizacijos procesà, kad nenukentëtø vargingieji þmonës bei ðalys. Jis taip pat kalbëjo apie Europai bûdingà màstysenos paveldà, kurio esminiai sandai yra „tikëjimas, tiesa ir protas“.

Šventasis Tëvas savo kalbose akcentavo pagarbà gyvybei nuo jos prasidëjimo iki natûralios mirties. Jis ragino Europos ðalis kurti pasitikëjimo gyvybe atmosferà, kurioje vaikai priimami kaip dovana, o ne kaip naðta. Benedikto XVI kalbos teiginiai apie „teisæ gyventi“, ypaè kad abortas „nëra þmogaus teisë“ sulaukë labai daug þurnalistø ir politikø komentarø. Vatikano atstovas þiniasklaidai kun. Federico Lombardi SJ, komentuodamas þiniasklaidoje pasirodþiusias popieþiaus kalbos interpretacijas, teigë, kad Austrijoje galiojantis ástatymas, iðskyrus iðimtinius atvejus, abortà taip pat laiko neteisëtu, tad popieþius raginæs iðlaikyti tokià teisinæ tvarkà.

Penktadienio vakare gráþæs ið susitikimo Hofburge á nunciatûrà, nepaisydamas nuovargio ir perðalimo, Benediktas XVI trumpam pasirodë apaðtaliðkosios nunciatûros balkone, nudþiugindamas jo laukusius daugiau kaip 500 jaunuoliø.

„Tautø ðventovei“ 850 metø

Rugsëjo 8 d. iðkilmës Mariacelëje (Mariazell) prasidëjo kiek pavëluotai. Dël nesiliovusio lietaus Benediktas XVI vyko uþ 150 km nuo Vienos esanèià ðventovæ ne malûnsparniu, bet automobiliu. Šventàjá Tëvà, vaþiuojantá papamobiliu, miestelio gatvëse sveikino tûkstanèiai piligrimø. Prieð Miðias popieþius Bazilikoje tyliai meldësi prieðais maloningosios Dievo Motinos atvaizdà. Á 2 tûkst. gyventojø turintá miestelá atvyko apie 30 tûkst. maldininkø, tarp jø daug ið uþsienio. Liturgijoje dalyvavo 70 hierarchø: kardinolø ir vyskupø. Ypatinga aikðtës prieðais Bazilikà topografija leido ákomponuoti altoriø taip, kad visø liturgijoje dalyvaujanèiø akys buvo viename lygyje: tuo norëta pabrëþti, jog popieþius lankosi „kaip piligrimas tarp piligrimø“. Aikðtëje mirguliavo skëèiai: jie buvo iðdalyti piligrimams paketuose drauge su maldynais. Sveikindamas piligrimus vietos vyskupas Egonas Kapellari sakë, kad tikintieji turi bûti „dvasiðkai ir kûniðkai atsparûs orø pokyèiams“. Miðiø skaitiniai skaityti vengrø ir slovënø kalbomis, o Evangelija – lotyniðkai. Popieþius tarë sveikinimo þodá èekiðkai, slovakiðkai ir lenkiðkai. Tikintieji labai karðtai reagavo á popieþiaus pamokslo þodþius. Kalbëdamas apie 850 metø gyvuojanèià ðventovæ, Benediktas XVI priminë, kad nuo pat pradþiø á ðià vietà atvyksta ávairiø tautø piligrimai, todël tai „ taikos ir vienybës vieta“. Marijos ðventëje popieþius kreipë tikinèiøjø mintis á Kristø: „Šiandien ásitraukiame á tà daugelio amþiø didþiàjà piligrimystæ. Pas Vieðpaties Motinà atsikvepiame ir praðome: parodyk mums Jëzø“.

Popieþius taip pat atkreipë dëmesá, jog „tiesos atsisakymas“ yra Vakarø Europoje iðgyvenamos krizës esmë. Pasak jo, tuomet nuostabûs mokslo laimëjimai gali turëti dvejopus padarinius: prisidëti prie gërio ir taip pasitarnauti þmogaus iðganymui, taèiau taip pat sukelti þiaurias grësmes ir vesti á þmogaus ir pasaulio sunaikinimà.

Tikëjimo ir gyvenimo atnaujinimas

Miðparø metu prieð stebuklingà Marijos statulà Magna Mater Austriae popieþius meldë tikëjimo ir gyvenimo atnaujinimo. Pamaldose Mariazell bazilikoje dalyvavo Austrijos vyskupijø dvasininkai, vienuoliai ir vienuolës. Drauge meldësi ir popieþiaus brolis prel. Georgas Ratzingeris.

Šventasis Tëvas iðreiðkë pasigërëjimà jaunais þmonëmis, norinèiais paðvæsti Dievui savo gyvenimà per kunigystæ ar vienuolystæ. „Dalyvavimas Kristaus kelyje apima du matmenis: kryþiø, nepasisekimà, kanèià, nesupratimà, paniekà ir persekiojimà, taèiau taip pat tikrà dþiaugsmà, kylantá ið tarnavimo Kristui, ir paguodà, teikiamà susitikus su juo“, – priminë Benediktas XVI. Popieþius ragino dvasininkus ir paðvæstojo gyvenimo asmenis prieðintis matomo arba paslëpto neteisingumo apraiðkoms, taip pat plintanèiai nepagarbai þmoniø atþvilgiu. Jis taip pat aptarë evangelinius neturto, skaistumo ir klusnumo patarimus. Kalbëdamas apie skaistumà Benediktas XVI sakë, kad celibatinio skaistumo áþadai nereiðkia individualizmo ar þmogiðkøjø santykiø atsisakymo, bet leidþia be iðlygø atsidëti tarnaujant Dievo karalystei ir þmonëms. Savo kalbà popieþius baigë ðv. Ignaco malda.

Vienydamasis su Rumunijoje, Sibiu, tuo metu vykusio 3-iojo Europos ekumeninio susirinkimo dalyviais, popieþius uþdegë þvakæ. Ministrantai nuo ðios þvakës uþdegë visø pamaldø dalyviø þvakes. Šis simbolinis aktas siejosi su Sibiu susitikimo ðûkiu, kuris skelbë: „Kristaus ðviesa nuðvieèia visus. Europos atnaujinimo ir vienybës viltis“.

Sekmadienio ðventimas

Vienos ðv. Stepono katedroje popieþius ragino ðvæsti sekmadiená ir pavadino sekmadienio ðventimà dvasinio gyvenimo darnos pamatine sàlyga: „Nedalyvaujant sekmadienio Miðiose negalima sëkmingai realizuoti gyvenimà.“ Jis atkreipë dëmesá, kad Vakarø visuomenëse sekmadienis, deja, tapo tik laisvu laiku, savaitgaliu. Popieþius pripaþino, jog laisvalaikis, ypaè turint omenyje ðiuolaikinio pasaulio skubëjimà, yra tikrai geras ir bûtinas dalykas, taèiau jeigu jis neturi vidinës aðies bei krypties, tuomet tampa tuðèiu laiku, negràþinanèiu jëgø ir neprisidedanèiu prie poilsio. Popieþius sakë, kad sekmadienis baþnyèioje yra kassavaitinë kûrimo ðventë, dþiaugsmingas dëkojimas uþ kûrinijà.

Komentuodamas Evangelijos skaitiná popieþius kalbëjo apie aukos ir savæs atsiþadëjimo reikalaujanèià meilæ. Jis pabrëþë, kad Jëzaus reikalavimai mokiniams nëra nukreipti prieð santuokinæ meilæ, ðeimà ar gyvenimo dþiaugsmà. Popieþiaus katechezæ apie meilæ tikintieji sutiko plojimais.

Kardinolas Christophas Schönbornas padëkojo popieþiui uþ raginimà branginti sekmadiená. Kardinolas atkreipë dëmesá, kad Austrijoje gyvuoja iniciatyva „Sekmadienio sàjunga“, kuri stengiasi atsispirti sekmadienio sumenkinimui ir nureikðminimui. Tarp ðios draugijos nariø yra profsàjungø atstovø, verslo þmoniø, katalikiðkøjø organizacijø nariø. Vienos arkivyskupas taip pat sakë, kad Šv. Stepono katedra ypaè austrø mylima ir jø graþiai restauruota. Jis papraðë Benedikto XVI palaiminti aukotojus. Po ðv. Miðiø popieþius iðëjo á aikðtæ, kur buvo entuziastingai sveikinamas tûkstanèiø tikinèiøjø.

Po Vieðpaties angelo maldos Benediktas XVI padëkojo Austrijos vaikams uþ atsiøstus laiðkus ir pieðinius, kurie buvo susijæ su jo kelionës ðûkiu „Þvelgti á Kristø“.

Vienuolynai – dvasinës stiprybës oazës

Sekmadienio popietæ Benediktas XVI lankësi Šventojo Kryþiaus (Heiligenkreuz) cistersø abatijoje. Tai seniausias, beveik be pertraukos nuo 1133 m. veikiantis cistersø vienuolynas. Benediktas XVI pabrëþë Austrijos vienuolynø kaip „dvasinës stiprybës vietø“ reikðmæ. Popieþius sakë, kad nedera laikyti vienuolynø tik kultûros ir tradicijø paveldu ar verslo ámonëmis. Šventasis Tëvas pabrëþë maldos svarbà ne tik vienuoliø, bet ir visø þmoniø, nepaisant jø amþiaus ir padëties, gyvenime. Pasak popieþiaus, vienuoliø gyvenime malda uþima centrinæ vietà, ji yra jø paðaukimo ðerdis. Popieþius ragino, kad vienuolynai bûtø „Dievo prioriteto“ dvasinëmis oazëmis ir rodytø ðiandienos pasauliui svarbiausià ir lemiamà dalykà: egzistuoja galutinis tikslas, dël kurio verta gyventi, – Dievas ir jo nenugalima meilë.

Susiedamas su Šventojo Kryþiaus abatijoje veikianèia Popieþiðkàja aukðtàja teologijos mokykla, Benediktas XVI kalbëjo apie „klûpanèià teologijà“, teologijos mokslo ir maldingumo sàsajà.

Savanorystë yra krikðèionybës dalis

Besibaigiant kelionei, Vienos koncertø rûmø salëje popieþius susitiko su ðimtais þmoniø, savanoriðkai besidarbuojanèiø ávairiose karitatyvinëse bei socialinëse institucijose. Benediktas XVI savanoriams sakë, kad jø neatlyginama veikla ugdo þmogaus orumà ir atskleidþia „þmogaus panaðumà á Dievà“. Benediktas XVI dþiaugësi galëjæs susitikti su þmonëmis, kurie siekia Evangelijos þodþiams visuomenëje suteikti konkreèià iðraiðkà, „be iðskaièiavimo ir nelaukdami atlygio“. Pasak popieþiaus, savanoriðkas angaþavimasis labai susijæs su malone. Šventasis Tëvas pabrëþë, kad valstybës socialinë politika negali pavaduoti asmeninio savanoriø angaþavimosi: „artimo meilë nëra deleguojama“. Popieþius sakë, jog savanoriai kuria „mûsø visuomenës þmogiðkàjá ir krikðèioniðkàjá veidà“.

Austrijos savanoriai kasmet dirba 17 mln. valandø, ið kuriø 7,2 mln. valandø sudaro socialinë pagalba kaimynams. Jø atliekamas darbas ávertinamas 3,5 mlrd. eurø.

Austrija dar artimesnë popieþiui

Per atsisveikinimo ceremonijà Benediktas XVI Vienos oro uoste sakë: „Jauèiu, jog ði graþi ðalis ir jos þmonës tapo man dar artimesni.“ Popieþius priminë Austrijos ir jos sostinës ypatingà vietà tarptautiniame dialoge. Jis sakë, kad Viena dël jos istorinës praeities ir geografinës padëties gali áneðti savo indëlá ir padëti tradicinëms, krikðèioniðku tikëjimu pagrástoms þemyno vertybëms ásilieti á Europos institucijas per tarptautinius, kultûrinius ir religinius ryðius. Galiausiai popieþius patikëjo Austrijos dabartá ir ateitá Mariacelës Maloningosios Motinos Magna Mater Austriae bei visø Austrijos ðventøjø ir palaimintøjø uþtarimui.

„Baþnyèios þinios“
katalikai.lt
 
 
   
Apie naujienø grupes 
 
     
© 1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalikø interneto tarnyba, info@kit.lt